- kūlenė
- kūlẽnė sf. (2) 1. kūlimas, kūlė: Šiemet kūlenei oras buvo gražus Rs. Eisime į kūlẽnę, t. y. į dvarą kulti javus J. Liuobam eiti į dvarą lažus, kūlenes Šts. Kitą kartą ėjo kūlenès [dvare] Grg. 2. išdykavimas, kūlimasis: Dieną skalbenės, naktį kūlenės rūpėjo mergėms Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.